18-oji diena

O ką dar veikti?

Tema: Debatai namuose

Veikla: Tema: „Ar namų darbai turėtų būti ribojami?“ Struktūra: 2×2 min. argumentai, 1 min. replika, 1 min. apibendrinimas.

Mažesniems: Pasirinkti pusę ir suformuluoti vieną argumentą.

Didesniems: Parengti įrodymus PEE struktūra (Point–Evidence–Explain).

Visa šeima: Po debatų – „ką išmokome“ ratas.

Eksperto įžvalga: Struktūruota argumentacija lavina kritinį mąstymą ir kalbinę raišką.

Mokslinis šaltinis: Kuhn (1999); Osborne et al. (2004).

Tema: Prisiminimai

Veikla: Parašykite prisiminimus / žinutes į ateitį

Mažesniems: Parašyk laišką savo tėveliams – pasidalink, koks tu esi dabar. Tavo laišką tėvai perskaitys per kitas kalėdas. Jei reikia pagalbos su rašymu, paprašyk, jog už tave parašytų tėveliai, tu tik atsakyk į šiuos klausimus: kokie šiuo metu mėgstamiausi tavo patiekalai, pamokos, kokios yra tavo didžiausios svajonės? Kas yra tavo artimiausias draugas, koks mėgstamiausias filmas, už ką esi dėkingas pasauliui? Ko labiausiai lauki per atostogas, ką smagaus žadi nuveikti?

Didesniems: Parašyk laišką į ateitį sau. Tai gali būti laiškas, skirtas tau po vienerių, penkerių, net dešimties metų! Aprašyk, koks tu esi dabar, kas tau patinka, apie ką svajoji, kokie yra geriausi tavo draugai, šeima, gyvūnėliai. Pasidalink, kaip matai save po vienerių, penkerių ar dešimties metų – ar vis dar lankai tuos pačius būrelius, vis dar turi tokius pačius hobius, ar vis dar taip pat leidi laisvą laiką? Padaryk savo laiškui voką, užrašyk datą, kada galima atidaryti ir paslėpk jį pas save!

Visa šeima: Kartu šeimoje ant lapelių užrašykite savo geriausias kartu patirtas akimirkas, atsiminimus bei palinkėjimus. Sudėkite lapelius į stiklainiuką ir padekoruokite jį. Kiekvieną kartą, kai bus sunki diena – susipyksite, bus liūdna, nenorėsite kalbėtis ar bus sunku pradėti pokalbį – išsitraukite lapelį ateinančius metus iš stiklainiuko.

Eksperto įžvalga: Laiško parašymas sau ar tėveliams po daug laiko pradžiugins kiekvieną vaiką. Nejučiomis, ši veikla ugdo savirefleksiją, augina svajones, siekius. Atsiminimų, žinučių ant lapelių ateičiai rašymas pravers sunkiomis akimirkomis, kai nebus nuotaikos ar bus sunki dienelė – gražūs prisiminimai suvienys, pralinksmins, suartins šeimą.

Tema: Kalėdinė mįslių diena

Užduotis: Šablonas

Veikla: Pasiruoškite 29 žiemos ir Kalėdų tematikos mįslių iš mano rinkinio. Kiekvienas paeiliui traukia arba skaito iš lapo, mįslę ir bando ją įminti.

Mažesniems: Jeigu reikia bandyk atsakyti su tėvelių pagalba.

Didesniems: Užsirašyk savo spėjimus, rink taškus.

Visa šeima: Galite pasivaržyti kas atsakymus pasakys greičiau arba atlikti užduotis kartu. Pamėginkite sukurti savo šeimos mįslių pasipraktikavus.

Eksperto įžvalga: Mįslių žaidimai lavina asociatyvinį mąstymą ir kalbinį kūrybiškumą

Mokslinis šaltinis: Paul, R., & Elder, L. (2014). The Miniature Guide to Critical Thinking. Foundation for Critical Thinking.

Tema: Keksiukų dirbtuvės

Veikla: Pagaminti keksiukų ir juos padalinti kaimynams ar seneliams.

Mažesniems: Puošti keksiukus

Didesniems: Kepti ir puošti

Visa šeima: Kepti ir puošti keksiukus, kartu sudaryti sąrašą, kam nešite

Tema: Judančių istorijų labirintas

Veikla: Kiekvienas sugalvoja po sakinį istorijai ir prie jo prideda judesį, kurį visi pakartoja. Istorija tampa gyvu pasirodymu.

Mažesniems: Jie prideda paprastą veiksmą: suktuką, šuoliuką, plojimą, rankų mostą.

Didesniems: Jie kuria sudėtingesnį judesį — charakterio judesį, emocijos judesį ar padaro trumpą 3 žingsnių kombinaciją.

Visa šeima: Gale visi sujungia istorijos judesius ir kartu „vaidina“ visą istoriją nuo pradžios iki pabaigos.

Tema: Piešinys ratu

Veikla: Kiekvienas paeiliui nupiešia po paprastą detalę (pvz., namą, gėlę, gyvūną) ant didelio lapo.

Mažesniems: Mažieji gali naudoti spalvas ir paprastus simbolius.

Didesniems: Papildo piešinį sudėtingesnėmis detalėmis ar siužetu (pvz., žmones, automobilius, laivus). Galima sugalvoti trumpą istoriją apie tai, ką piešia.

Visa šeima: Sukuriamas vienas bendras piešinys, kuriame visi dalyvauja. Pabaigoje visi aptaria, kas labiausiai patiko, ką piešinys pasako apie šeimą.

Psichologinės užduotys: Kvėpavimo, nusiraminimo praktika. Svarbu susirasti kuo patogesnę vietą atsisėdimui. Tuomet pradedame orą įkvėpti pro nosį, o išpūsti pro burną. Stebime kaip oras keliauja per nosies šnerves, gerklę į plaučius ar net kojų pirštų galiukus. Jei mintys nukrypsta ir pradedame galvoti apie kažką kito, padėkojame sau, kad tai pastebėjome, nusišypsome ir grįžtame prie kvėpavimo stebėjimo. Praėjus kelioms minutėms po savęs stebėjimo, įkvėpiame oro tikslingai į savo galvą ir išpučiame, įkvėpiame į pečius ir išpučiame, įkvepiame į krūtinę, pilvą, nugarą, rankas, kojas. Įkvėpiame į visą kūna ir iškvėpiame. Tuomet nusišypsome sau ir baigiame praktiką. Po kvėpavimo galime kelias minutes skirti ramiam pabuvimui, o tuomet galime aptarti, ką jautė mano kūnas, kas buvo sunku ir lengva, kas buvo juokinga ar keista. Kaip mano kūnas jaučiasi po atliktos praktikos. Kuo vyresni vaikai, tuo kvėpavimo praktiką galime daryti ilgesnę – skiriant daugiau laiko kiekvienai kūno daliai.

Psichologinių pokalbių temos vakarui: Kas tau padeda nurimti?

Į viršų